BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Blogas uždarytas.

    Sėkmės! :)

Rodyk draugams

Centrinė Europa

Štai, susirinkau nuotraukas ir galiu nušviesti įspūdžius (deja, trumpai - mokslai spaudžia) iš savo kelionės po Centrinę ir RytPiečių Europą, t.y. Budapeštą, Vieną ir Bratislavą.


    Pirmas kelionės punktas - Budapeštas.

Kadangi su mum studijuoja mergina iš to paties Budapešto, tai šiam
mieste turėjom gidą :) Gyvenom netoli miesto centro, hostely, kuris
buvo įrengtas gyvenamąjame name :) (Kiekvienąkart grįžtant, prie
durų tekdavo rinkti numerį “13″ ir prašytis įleidžiamiems).

Aplankėm pilį ant kalno, termines vonias,

buvom vietiniam klube (progressive techno:) ir daug kitų linksmybių :)

Važinėjom pažįstamais Ikarus'ais ir seniausiu Europoje metro (po Londono), kuris kažkodėl iškastas labai labai giliai :)

Mėginom aplankyti parlamentą, bet nepavyko - vieną kartą buvo uždarytas, kitą - šiaip neįleido.

Kiti monumentai: Šv. emm… Stepono bazilika (kairėje), opera, oro uostas :)

Dar - štai kokiomis mašinomis važinėja Budapešto policija :)

Toliau - Viena.

Po Budapešto - labai prabangu, erdvu, su monumentais ant kiekvienos
sankryžos. Gyvenom irgi hostely, irgi miesto centre. Ir tiesiog mėgavomės miestu :) Pavyzdžiui, nusprendėm aplankyti Vienos operą :) Gavom stovimus bilietus po 2 EUR. Kažkoks Vagnerio kūrinys :) Įdomu :)

Labai sužavėjo reklaminiai stendai (pavyzdžiui, čia ir čia:) Dar, pagrindinėse gatvėse pro langus šviečia projektoriai, kurie ant
žemės projektuoja reklamas :) Kada pas mus tokie atsiras.

Na, ir aišku, katedra su numegztu stogu :)

Kainos panašios kaip ir Prancūzijoj. Radom studentišką restoranėlį, kur tiekdavo milžiniškas porcijas už 6 EUR. Ėjom shoppin'tis - daug daug nuolaidų buvo :) Dar tuo pat metu vyko Vienos maratonas - matėm daug bėgančių žmonių :) Ir t.t. mėgavomės miesto gyvenimu :)

Ir neilgas vizitas, įsiterpęs

į Vienos įspūdžius - Bratislava.



Kadangi nuo Vienos iki Bratislavos netoli, sėdom į traukinį ir aplankėm Slovakijos sostinę. Nedidelis miestukas, su mažyte ir neišvaizdžia katedra ir pilim ant kalno :) Užtat viskas pigu pigu. Ir tramvajai jaukūs :)

Plius minus :)

Rodyk draugams

Tu! Ar mane aplankysi? :)

(O čia vienas geresnių vaizdelių pro mano langą :) Darytas kiek seniau :)

Taigi primenu, jog visus norinčius vis dar kviečiu mane aplankyti :) Dar yra laiko :)

Rodyk draugams

Normandijos orai

Čia tikriausiai dėl pasaulinio klimato atšilimo/atšalimo. Kodėl Lietuvoje (kuri, kaip žinia, yra praktiškai šiaurės Europos kraštas) vyrauja kažkokie karščiai?? :) Ir kodėl Prancūzijoje (kaip žinia, vakarų Europa) už lango pilka, vėsu ir dar lengvas lietutis turkščia?

Kai tie 20°C laipsniu buvo Rouen’e, kada Lietuvoj snigo - tada maloniai džiaugiausi būdamas pietuose. O kas dabar? Negi man reikia važiuoti 1000km į šiaurę, norint saulę pamatyti? :)

P.S. klausimai retoriniai :)

Rodyk draugams

Sesija

Kaip ir kiekvienam doram studentui, po kelių mėnesių poilsio, ateina gedulo metas - sesija. Čia šis tragiškas laikotarpis yra ypač skaudus - prancūzai, matyt, mano, kad studentai turi mokytis per visus mokslo metus, o ne tik per sesiją ir sugrūda visus egzaminus į, pavyzdžiui, savaitę. Taigi - galimas toks variantas, kaip trys egzaminai per vieną dieną :) Įdomu. Kadangi aš turiu nenuginčijamą titulą - Erasmus studentas, kuris verčia visus dėstytojus lengvai nusišypsoti, tikiuosi susitarti dėl palankesnio egzaminų tvarkaraščio :)

Rodyk draugams

Myliu Euroviziją!


Dabar labai populiaru jos nekęsti :) Kam gi tas konformizmas… :)
Kaip tikras lietuvis, esantis ne Lietuvoje, balsavau už mus, ir niekaip nesupratau, kodėl Prancūzija neskyrė nė vieno balo! Na, nors padariau viską, ką galėjau :) Užtat aplenkėm tą pačią Prancūziją ir vos neaplenkėm Ispanijos.
O tas tipelis, visas apsivyniojęs folija ir plekšnojęs merginom per užpakaliukus, vos nelaimėjęs šiemet… Įdomi eurovizinės ironijos forma :)

Beje,  žiūrėjau tik įdomiausią Eurovizijos dalį - balsavimus :)
(detalės - iš Youtube :)


Audrrre, su jubiliejum! :)*

__

Rodyk draugams

Rouen'o mugė


Užvakar nusprendžiau pasižvalgyti po savo šaunųjį Rouen'ą. Tuo tikslu buvo pasirinkta priešingame miesto gale esančiame Parc d'expositions (a la Vilniaus Litexpo - nuotrauka) vykstanti mugė. Po keletos persėdimų, įsėdau į 7-ą autobusą ir tiesiu bei ilgu, kaip strėlė maršrutu nuzvimbiau į Rouen'o pietus.

Prancūziški autobusai būtų visai šaunūs, jei ne du jų trūkumai: išprotėję vairuotojai (kurie, kai nevairuoja atrodo visai mieli) ir absoliučiai idiotiški užrašai ant langų ir visur kitur.

  • Statistinis vairuotojas paprastai pasisveikina su įlipančiais per priekines duris, ir gali, pavyzdžiui, pradėti karštą 5 minučių diskusiją su kuriuo nors keleiviu, nekreipdamas dėmesio, kad autobuse skuba dar 50. Tačiau jau kai važiuoja, tai važiuoja - ne tik išnaudodamas visus autobuso pajėgumus greitėjant ir stabdant, bet ir aplenkdamas mašinas, išsiraitydamas per siaurutes gatveles, užvažinėdamas ant šaligatvių ir t.t. Net negaila eurų, sumokėtų už bilietą.
  • Užrašai autobusuose nepaprastai džiuginantys, pavyzdžiui, “Gerbti kitų ramybę - tai šaunu!”, “Aš įlipu - aš pasižymiu!” Jie pavaizduoti tokiuose ryškių spalvų blynuose, dalyvaujant neaiškios formos animaciniams personažams. Arba manoma, kad visi iki vieno viešojo transporto keleiviai yra septynmečiai, arba prancūzai įdomiai vertina savo intelekto koeficientą.

Pravažiavęs Rouen'o centrą, Rouen'o pakraščius ir Rouen'o aplinkinius miestelius, išlipau kažkur plynėse (nuotrauka1, nuotrauka2) su:

  • nuostabiai išasfaltuotais keliais (kaip ir visoje Prancūzijoje)
  • keletu kyšančių kranų
  • be abejo, auksine M
  • ir mano galutiniu tikslu - parodų centru.

Eidamas į mugę nežinojau kokios ji srities - to nesužinojau ir iš jos išėjęs. Atrodo, kad rengėjai norėjo, kad būtų išeksponuota viskas - statybinės, sporto, laisvalaikio prekės, kilimai, vynai, sodo reikmenys ir galiausiai - paroda “Tutanchamono lobiai.” Rengėjų labui, tikiuosi, kad pastaroji su muge yra nesusijusi.

Keletas nuotraukų: 1, 2, 3, 4, 5, 6.

Kas teigiamo:

  • įėjau nemokamai (vietoj 4EUR(!!), nes kažkodėl nesuveikus mano banko kortelei, supratingai ir šelimiškai palingavusi kasininkė “aa, užsienietis”, nusiuntė mane į administraciją, kur gavau kvietimą. Matyt taip mėgina bent kiek pataisyti padėtį prieš užsienio piliečius.
  • pasivaikščiojęs tarp daugelio įvairiom spalvom žibančių ir “made in China” dvelkiančių blizgučių namų šeimininkėms, radau pavilioną su masažinėmis kėdėmis! (nuotrauka) Lietuvoje niekad nedrįsdavau jų išbandyti, nes visada ten nebūdavo nė vieno žmogaus, tik įtariai žvelgiančios, klasikiniais kostiumėliais apsitaisiusios merginos, laikančios tamsius segtuvus. Čia buvo kitaip, ir su šia sąlyga išsimasažavau visas nuo pakaušio iki pėdų. Būtinai reikės tokį turėti savo gyvenamąjame būste. Tiesa, į kainą dėmesio neatkreipiau.
  • Tutanchamono lobių paroda. Dvi nedidelės salytės, kupinos egiptietiškų grožybių, prasidedančios iškart po baldų, kilimų ir sodo prekių mugės. Po pirmų dviejų minučių prie manęs priėjo apsauginis ir priminė, kad čia negalima fotografuoti. Kai sutikau, pripažinau sukydęs ir patvirtinau, jog nebefotografuosiu, sumišęs pažvelgė į mano rankose esantį fotoaparatą ir nedrąsiai pasiūlė ištrinti jau padarytas nuotraukas. Kai sutikau ir pradėjau trinti, apsidžiaugė ir patenkintas nuėjo. Su ta sąlyga trinti nustojau ir čia jums eksponuoju vienintelę likusią nuotrauką! (štai ji) Dėl to galbūt dabar mane persekios Prancūzijos žandarmerija, Egipto slaptosios tarnybos ir Tutanchamono dvasia. Jei tai bus paskutinis įrašas mano blog'e - žinokite tai.

Lyg ir viskas iš mano pažintinės kelionės po Rouen'ą :)

Rodyk draugams

Gauta žinutė


Sveiki,

po neilgos pertraukos, aš vėl čia! :)

Šiandien savo telefone lietuvišku numeriu radau du praleistus skambučius. Nusiuntus žinutę su klaustuku, atėjo atsakymas:
“Mne dali v mebelnom magazine vash nomer, skazali shto vy nedorogo remontiruete mjagkuju mebel”.

(Nesuprantantiems rusiškai - man baldų parduotuvėje davė jūsų numerį ir pasakė, kad pigiai remontuojate minkštus baldus).

Ir ką aš galiu į tai atsakyti? :)

Rodyk draugams

Airija

Taigi - jau kurį laiką planuota kelionė į Airijos sostinę.
Šįkart išjudėjom anksti ryte. Lėktuvas iš Beauvais oro uosto kyla pirmą valandą, o iki to laiko turėjom nusigauti į Paryžių, pasivažinėti metro, ir specialiu autobusu nuvažiuoti į Beauvais. Kadangi važiavom devyniese, su daug kuprinių, maišų ir lagaminų, į mūsų skrydžiui skirtą autobusą nespėjom ir važiavom su būrių žmonių, skrendančių į Stokholmą. Beauvais oro uostas mažytis (nors už Karmėlavos didesnis :), tai mikliai atidavėm lagaminus (likus 10 min. iki Check-in pabaigos) ir sugužėjom į lėktuvą. Lėktuvas buvo tipiškas Ryanair Boing'as - nedidelis, su tikriausiai kūdikiams skirtais tarpais tarp sėdynių. Po pusantros valandos išlipom Dublino oro uoste (10 x didesnis už Beauvais :)

Dublinas. Airijos sostinė, 500 000 gyventojų.
Gyvenom vidutinio grožio ir patogumo hosteliuke (nuotrauka), su daugeliu lovų kiekviename kambaryje (nuotrauka). Tačiau vieta - visai netoli miesto centro. Artimiausia ir pirma pamatyta įžymybė (man ypač prie širdies :) - The Spire of Dublin (nuotraukoje). 120 metrų aukščio stulpas, pastatytas 2003 m. ir tampantis Dublino simboliu.
Beje, Airija po ypač staigaus 1994-2001 m. ek. augimo tapo ketvirta šalis pasaulyje pagal BVP tenkantį vienam gyventojui. Labai didžiuojasi savo tautiškumu ir visur tai pabrėžia (pavyzdžiui :) Centre kas 100 m. galima nusipirkti airių simbolikos - žalių Leprechaun'ų, avyčių ir dobilėlių. Kas kitus 100 m. - airiško Guiness alaus suvenyrų :)

Dublinas naktį - nuotrauka1, nuotrauka2.
Airiški pub'ai (nuotrauka) jaukūs. Airiška kava nebloga, tačiau man ne prie širdies :) Visą miesto aplinką apibūdinčiau - įdomi :) Tačiau kas krito į akį - miesto centras labai gyvas ir jaukus, su daugybe mažų parduotuvėlių (kurios dažnai panašios į Vilniuje buvusių kioskų didesnes versijas, apsižvalgykit, pvz, čia) ir gana nešvarokas. Kita vertus, centrinės miesto gatvės kaip ir visur :) (nuotrauka1 ir nuotrauka2)
Man, esančiam iš prekybos centrų šalies, Airijoje buvo gana sunku - visur daug mažų prekybos centriukų, tačiau jie labiau panašūs į kavines ir labai brangūs. Kita vertus, viename iš jų radau ir pažįstamos produkcijos (nuotrauka).

Lietuviai. Maniau, kad sutiksiu daugiau. Atsitiktinai sutikau tik du sportiškai apsirengusius vaikinukus, grįžtančius namo į sodus. Kita vertus, lankiausi kaip tik tuo metu vykusioje Kaziuko mugėje (čia aš :) Nusipirkau juodos lietuviškos duonos ir dešros :) Visai neblogai.

Guiness muziejus. Nusprendėm apsilankyti airiškos produkcijos šventovėje :) Man tai taip pat buvo įdomu ir marketingo požiūriu. Beje, visas Dublinas tiesiog nukabinėtas Guiness užrašais. Ant kiekvieno baro (nuotrauka) galima rasti po Guiness iškabą. Nors alus iš tiesų neblogas :) Pats muziejus įkurtas Guiness alaus darykloje, beveik miesto centre (nuotrauka1, vaizdas iš aukštai). Kadangi, kaip galutinai paaiškėjo, visas muziejus yra vienas didelis Guiness alaus reklamos projektas, tai pinigų jam kuriant negailėta, o ir įėjimas kainavo 9.5 EUR. O viduje jau daroma viskas, kad nė vienas lankytojas neišeitų galutinai nesusižavėjęs Guiness'u. Pradžioje paaiškinama, kaip gaminamas alus (su kalnais tikrų miežių, tekančiais vandens kriokliais ir žaliuojančiais apyniais), lankytojas interaktyviai vedamas dideliuose ekranuose pasirodančio kažkokio Guiness šulo :) (nuotrauka) Papasakojus, kaip gimsta alus, čia pat pamokoma, kaip jo reikia ragauti. Be abejo, malonūs barmenai iškart pasiūlo tai padaryti gyvai. Tada ekspozicija tęsiama, apžvelgiama Guiness reklamos istorija, kaip buvo gaminamos statinės, pasiūlomi interaktyvūs žaidimai bei galimybė parašyti raštelį ir pakabinti ant sienos su daugeliu kitų :) Galiausiai visi nukreipiami į viršutiniame aukšte esantį barą (nuotrauka) ir kiekvienas gauna po pintą tamsaus, gardaus ir šalto Guiness alaus :) (nuotrauka)
Beje iš baro atsiveria neblogas Dubino vaizdas (nuotrauka1 ir nuotrauka2)
Kita vertus, kaip aukščiausiam miesto barui, tai ne taip ir įspūdinga :) Palyginus, su, pvz, mūsų Skybar :)
Visas muziejus įspūdį paliko neblogą, netgi nusipirkau Guiness raktų pakabuką :)

Dar keletas įžymybių - neypač įspūdinga Dublino pilis (Castle of Dublin - nuotrauka :) ir neypač (man) įspūdingas Trinity koledžas (13 metų jaunesnis už VU :) (nuotrauka1 ir nuotrauka2). Na galbūt gražu ten, daug erdvės, tačiau VU ne ką jam nusileidžia :)

Metro nėra, tačiau yra tramvajus (nuotrauka). Teko pavažiuoti - Vilniuje labiau norėčiau metro :)
Paskutinę dieną nuėjom į Phoenix parką - vieną didžiausių Europoje. Su šia sąlyga - ten geriau važiuoti mašina :) (nuotraukoje - parke esantis Wellington'o monumentas - aukščiausias obeliskas Europoj).

Grįžtant vos nepavėlavom į lėktuvą, nes kažkoks keistas išplanavimas to Dublino oro uosto - iki mūsų lėktuvo reikėjo pėsčiomis eiti mažiausiai 10 minučių sparčiu žingsniu, begaliniais koridoriais. Paryžiaus Charles de Gaulles nors autobusai nuveža kur reikia :) Užtat visai linksma kai pats pilotas pro langa pamojuoja ragindamas greičiau lipti į lėktuvą :)
Į Rouen'ą grižom tiesiai iš Beauvais su mikroautobusiniu taksi, nes traukiniai iš Paryžiaus nebevažinėjo. Paklojom po beveik 30 EUR. Tiek džiaugsmo iš tų pigių skrydžių… :)

Rodyk draugams

Kelionė į Le Havre


Kažkada nusprendėm, kad neblogai būtų išgerti kavos Le Havre. Taigi trumpai apie šią išvyką :)

Le Havre [liet. emm, tikriausiai "lioavr"] - antras uostas Prancūzijoje, 200 000 gyventojų. Tai arčiausiai Rouen esantis miestas prie jūros.
Jau prieš iškeliaujant, sklandė gandai, kad nieko ten gero ir gražaus nėra, nes miestas per Antrąjį pasaulinį karą (antrojo fronto atidarymą) buvo visiškai sunaikintas. Tačiau įdomu bet kokiu atveju, o, be to, gi miestas prie jūros!

Pradėjom ispaniškai - 11h ryto. Nuo Rouen iki Le Havre - 88 km - 6.40 EUR (traukiniu su studentiška nuolaida). Tiems kas nevažinėjo traukiniais Europoje - greita, tylu, patogu, su minkštom rausvai violetinėm sėdynėm :)

Pirmi įspūdžiai Le Havre - vėjas vėjas vėjas. Dažnai ir ant kojų sunku išsilaikyti. Antri įspūdžiai - baaaisiai daug erdvės. Visi namai trijų keturių aukštų, o gatvės plačios plačios, su daug atskirų juostų autobusams, dviratininkams ir šuniukams (nuotrauka1). Dauguma namų pilki arba kažkokie rausvai pilki, nors pagrindinė aikštė visai nieko :) (nuotrauka1 ir nuotrauka2)

Pasivaikščiojom pagrindinėm ir nepagrindinėm gatvėm, nukeliavom prie jūros. Nors pačią jūra pamatyti sunku - visgi buvom uoste. Visą vaizdą užstoja molai, prieplaukos, būriai jachtų ir visokie kitokie uostiški įrengimai. (Artėjant prie jūros - nuotrauka).

Iš turiningesnių pramogų galima paminėti aplankytą André Malraux dailės muziejų, kuriame eksponuojami darbai nuo viduramžių iki XX a. (nuotrauka1) Daug impresionistų darbų, bet man labiau prie širdies modernizmas :) Pvz, paveikslas1 ir paveikslas2.

Dar vienas įspūdingas objektas mieste - katedra (matosi šioje nuotraukoje). Įspūdingas 100 metrų aukščio bokštas, labai atitinkantis visą miesto atmosferą. Dar įspūdingiau atrodo iš vidaus (vidus1 ir vidus2).

Sutemus, nusprendėm įvykdyti pagrindinį kelionės tikslą - išgerti kavos. Kavinių gausa Le Havre nepasižymėjo, taigi teko nemažai pavaikščioti ir po vėjuotą naktini miestą. Tikslas buvo įgyvendintas tipiškoje prirūkytoje prancūziškoje kavinėje (kurioje kažkodėl buvo prikabinėta New York'o nuotraukų), už 2.5 EUR. Maždaug tuo ir baigėsi turininga išvyka į garsųjį uostamiestį :)

Rodyk draugams